Rožinio arba Geltono Aukso Pakabukas su Safyrais ir Briliantu “Totemas”

Aukso Pakabukas Totemas :

Aukso Pakabukas “Totemas” “…. tais metais laimė buvo nuolatinė, nenutrūkstanti, absoliuti būsena. Žinote, kai atrodo, jog kiekviena diena prasideda tik tam, kad TU būtum laimingas.
Pasaulis krenta tau po kojomis ir gyvenimas yra nesibaigiančių atradimų grandinė, kai gali rinktis tik iš dviejų: laimės ir dar didesnės laimės.
Net labiausiai apgriuvę Vilniaus senamiesčio namai buvo tokie tik tam, kad atrodytų labiau romantiški, o ryte atsikėlus ir užkaitus kavą, radijas virtuvėje visuomet grodavo sėkmės himnus.
Ir liūdesys… Aplankydavo vakarais, bet visada labai skubėjo – užtrukdavo tik valandėlę, kaip išauklėtas svečias, nes ateidavo tik tam, kad laimė prigultų poilsio, kad priglaustų savo karališką galvą neilgą valandėlę…
Viskas buvo čia pat – Paryžius, Londonas, Niujorkas, lėktuvų bilietai, tiesa, vis būdavo per brangūs, bet velniams jų reikia – tie miestai yra čia, už kampo, dar pora dienų, dar savaitėlė, dar mėnuo, na, gal metai kiti ir pasaulis bus tavo!
Gyvenimas prasideda ir ta pradžia niekada nesibaigs, kaip kitiems, nes TU būsi gražus ir jaunas, tu galėsi rinktis ir visuomet pasirinksi teisingai, tave visi mylės ir tu visus mylėsi. Hmm… MEILĖ tais metais pažiro į šipulius, kaip kaleidoskopas, ir vos krustelėjus, ji mainėsi ir įgaudavo vis kitokią smagią formą. JI, meilė, buvo lengvabūdiška ir panaši į karuselę – lekia veidai, keičiasi, vis kitos jos spalvos ir gyvenimas, kaip linksmieji kalneliai, neša tave į puikią ateitį!
Tas jausmas.
Ir net nesvaigdavo galva – nuo galimybių ir pasaulio dydžio, nuo ilgo, kaip Queens’ų “Bohemian rhapsody” gyvenimo…
Virš lovos kabanti indėniška sapnų gaudyklė tuomet filtravo prastus sapnus – pagaudavo tik sparnuotus ir akimirksniu juos materializuodavo, paversdavo tikra, beveik apčiuopiama, beveik suprantama, beveik kišenine, beveik nuosavybės teise man priklausančia LAIME…”